Lietuviai slaugytojai – apie koronaviruso sukeltus pokyčius Norvegijoje

Norvegijoje dirbantys lietuviai slaugytojai sako, kad COVID-19 pasaulinės pandemijos bangą pasitiko be didelio nerimo: laiku ir aiškiai teikiama informacija bei instrukcijos, ganėtinai rami visuomenės reakcija ir sąmoningas saugumo rekomendacijų paisymas – tai įspūdžiai, kuriais dalijasi visuotinio karantino laikotarpiu Norvegijos medicinos ir slaugos įstaigose dirbantys specialistai.

„Centric Care Lietuva“ organizuojamus norvegų kalbos kursus slaugytojams baigęs ir jau trečius metus Norvegijoje slaugytoju dirbantis lietuvis Povilas Smaliukas sako pastebintis, kad jaučiamas didelis pačių norvegų pasitikėjimas savo valdžia ir sąmoningas saugumo rekomendacijų paisymas. Prie to prisideda ir valstybės skiriamas didžiulis dėmesys žmonių švietimui bei informavimui: kai žinai, kas tavęs laukia ir ką reikėtų daryti ligos atveju, jautiesi ramiau.

„Šiuo metu esu šiaurės Norvegijoje, kur nėra didelio COVID-19 protrūkio, tad panikos nesijaučia: čia nebuvo uždrausta išeiti pasivaikščioti išlaikant atstumą tarp žmonių, nebuvo ir nėra privalomos kaukės. Jau gegužės pradžioje veikė darželiai, duoti leidimai dirbti kavinėms, parduotuvėms, kirpykloms. Kurį laiką buvo privalomas karantinas keliaujant iš pietų Norvegijos į šiaurės Norvegiją, o man pačiam sugrįžus iš atšauktų atostogų teko praleisti dvi savaites saviizoliacijoje. Taikomi ir tam tikri apribojimai sveikatos priežiūros darbuotojams: pavyzdžiui, karantino metu draudžiama dirbti dviejose skirtingose vietose ir keliauti iš šalies, o jeigu jau turite suplanuotų atostogų, kompensuojamos jūsų patirtos išlaidos,“ – apie pandemijos metu vykusius pokyčius pasakoja Povilas.

Jis prisimena, kad apie artėjantį COVID-19 buvo pradėta kalbėti dar žiemą, tiesa, daugiau tarp bendradarbių.

„Aktyvių veiksmų imtasi nuo kovo vidurio: mus pasiekė mokomieji online kursai, kiekviename skyriuje atsirado instrukcijos su algoritmais, kaip turime elgtis infekcijos atveju. Pradėti registruoti darbuotojai, turėję kontaktą su kiekvienu ligoniu, kad susidūrus su koronavirusu, būtų galima atsekti, kas su kuo kontaktavo. Kiekvieną pamainą dezinfekuojami paviršiai, atsisakyta rankų paspaudimų, ligonių lankymas praktiškai uždraustas, tik su keliomis išimtimis. Mūsų ligoninėje buvo atšauktos visos planinės operacijos ir įrengtas atskiras skyrius pacientams su COVID-19. Įdomu ir tai, kad kiekvienas skyrius turi susikūręs „Facebook“ grupę, kurioje dalijasi nauja ir aktualia informacija, kad ši kuo greičiau pasiektų visus darbuotojus. Beje, bet kuris pageidaujantis medicinos darbuotojas gali savo noru padėti dirbti su COVID-19 pacientais už didesnį atlyginimą – 100 % priedą prie bazinio atlyginimo,“ – apie darbo ypatumus pandemijos metu pasakoja lietuvis slaugytojas.

Paklaustas, ar visu šiuo periodu nesijautė nesaugiai, Povilas sako, kad geriausiai su nerimu susidoroti padėjo nuolat gaunama, reguliariai atnaujinama informacija, kaip ruoštis ir ką daryti COVID-19 atveju.

„Kadangi dirbu chirurginiame skyriuje, kur planinės operacijos buvo atšauktos, mums darbų karantino laikotarpiu net sumažėjo. Negana to, žmonės mažiau laiko praleidžia gamtoje – patiria mažiau traumų, tad sumažėjo ir ekstrinių operacijų. Šiuo metu gyvenimas ligoninėje pamažu grįžta į savo vėžes, darbų, operacijų vėl daugėja – vis dėlto išliekame budrūs ir prisitaikę prie pakitusios situacijos,“ – pasakoja Povilas.


Slaugytojas sako kad nors pačiam susidurti su COVID-19 infekuotais pacientais neteko, bet tokio susidūrimo galimybė negąsdina: „Manau, kad man, kaip jaunam specialistui, tai būtų vertinga patirtis. Esu jaunas, sveikas, be gretutinių ligų, nepatenku į rizikos grupę, tad tokio kontakto nebijau, netgi norėčiau save išbandyti tokioje ekstremalioje situacijoje. Pasitikėjimo suteikia ir tai, kad mūsų ligoninė yra puikiai pasiruošusi, visapusiškai aprūpinta apsaugos priemonėmis“.

Pacientų slauga namuose nepasikeitė

Tuo tarpu nedidelėje Norvegijos gyvenvietėje dirbanti lietuvė slaugytoja Giedrė sako, kad iš pirmo žvilgsnio gyvenimas provincijoje atrodo visiškai nepasikeitęs: nei gatvėse, nei parduotuvėse nedėvimos kaukės, žmonės nebijo išeiti į gatvę.

„Mano „pažintis“ su pandemija prasidėjo vos grįžus į darbus iš Lietuvos – iš karto buvau paprašyta dvi savaites karantinuotis. Bet tai ir buvo vienintelis pokytis. Nors nuolat gauname informaciją apie koronavirusą bei darbines instrukcijas, kaip elgtis su juo susidūrus, mums, po pacientų namus važinėjantiems slaugytojams, jokių papildomų atsargumo priemonių imtis neteko. Darome tik tai, kas buvo įprasta ir prieš pandemiją – dedamės antbačius, dezinfekuojame rankas, tačiau nenešiojame kaukių – jų nešiojimas laikomas netikslingu“.

Kasdien apeinanti po kelias dešimtis pacientų, iš kurių dauguma – vyresnio amžiaus ar turintys negalią – slaugytoja Giedrė sako, kad buvo vos keletas tokių, kurie į pagalbą pasitelkė šalia esančius artimuosius ir atsisakė vizituojančio slaugytojo.

„Pas daugumą pacientų kaip ėjome, taip einame, nejausdami jokių baimių nei iš jų, nei iš mūsų pusės. Apskritai tiek darbe, tiek gatvėje žmonės atsipalaidavę, šypsosi. O mes savo darbu atliekame ne mažiau svarbią – senyvo amžiaus pacientų socializacijos, bendravimo funkciją. Daugumos jų artimieji, gyvenantys gretimose savivaldybėse, karantino metu negali atvykti aplankyti, todėl šie žmonės lieka vienut vienutėliai. Tam, kad suteiktume jiems pramogą, vienišus senolius kasdien pakviečiame į mūsų organizuojamus pietus. Sakyčiau, kad tai vienas esminių skirtumų, kuriuos pastebiu slaugytojo darbe Norvegijoje: kad į mūsų pareigas įeina ne tik medicininė, slaugos priežiūra, bet ir bendravimas, žmogaus įtraukimas į socialinį gyvenimą.

Baigusiųjų kursus jau laukia naujos darbo vietos

„Džiaugiamės, kad Norvegijoje dirbantys mūsų slaugytojai sveiki ir jaučiasi saugūs. Tikimės, kad artimiausiu metu bus atnaujintas susisiekimas ir visi norintis galės sugrįžti į Lietuvą aplankyti artimuosius. O kas negalėjo išvykti – turės galimybę grįžti į darbus Norvegijoje,“ – sako specializuotus norvegų kalbos kursus slaugytojams organizuojančios įmonės „Centric Care Lietuva“ personalo vadovė Liudmila Gerasimova.

Pasak vadovės, jau netrukus bus baigtas beveik pusmetį trukęs norvegų kalbos kursas, kuriame besimokantys dauguma slaugytojų jau turi naujas darbo vietas ir nekantrauja pradėti dirbti naujoje šalyje. O visi tuos, kurie svarsto apie slaugytojo karjerą Norvegijoje, kviečiami parašyti ar paskambinti „Centric Care Lietuva“ darbuotojams – ir gauti visus atsakymus į kylančius klausimus.

Plačiau