Norvegų kalba tiesia tiltus į ateitį

„Baigsiu studijas ir išvyksiu“, – tokie 24 metų lietuvių slaugytojo Povilo Smaliuko žodžiai artimiesiems ir draugams kėlė šypseną. Tačiau netruko praeiti metai po studijų baigimo ir vaikinas jau darbavosi vienoje Norvegijos ligoninių. P.Smaliukas teigia, kad labiausiai jį motyvavo ne aukštas atlyginimas, tačiau svečios šalies pažinimas, nauji iššūkiai, lankstus darbo grafikas ir galimybė tapti geresniu specialistu.

Tuo tarpu pirmoje „Centric Care Lietuva“ organizuotų norvegų kalbos kursų grupėje besimokiusi ilgametę bendrosios praktikos slaugytojos patirtį turinti 48-erių metų Giedrė (užsakovams pavardė žinoma – past.) pasakoja, kad vaikams užaugus ir pradėjus studijuoti, ji ėmė norėti naujų iššūkių. Giedrė buvo daug girdėjusi apie išvystytą Norvegijos medicinos sistemą ir aukštą kultūrą. Todėl pasiryžo išmokti kalbą ir įsidarbinti šioje šalyje. Moteris šiandien sėkmingai tęsia darbą Norvegijos sveikatos įstaigose (slaugos namuose) per „Centric Care AS“ įmonę.

Norint išmokti kalbą – teko uoliai padirbėti

Draugo paragintas kartu registruotis į „Centric Care Lietuva“ organizuojamus norvegų kalbos kursus, P.Smaliukas sprendimo nesigailėjo. Jam pavyko įveikti atranką. Tuomet vaikinas uoliai ruošėsi kalbos kursams, mėgindamas savarankiškai, garsinių pamokų pagalba, bent kiek pramokti kalbą. P.Smaliukas teigia, kad mokantis kursuose nebuvo iškilę didelių sunkumų, buvo sutelkti geriausi savo srities specialistai iš Lietuvos bei Norvegijos, kurie su grupe dirbdavo 5 kartus per savaitę. „Jie suteikdavo labai daug informacijos, viskas buvo pateikta kaip ant lėkštutės, tiesiog reikėjo laiko viskam įsisavinti ir susigulėti galvoje“, – šypsosi P.Smaliukas.

P.Smaliukas pasakoja, kad, išvykęs, iš karto pradėjo dirbti ligoninėje. Jis prisimena iššūkių kėlusį trijų mėnesių adaptacinį periodą: „Į šį laikotarpį įėjo kalbos barjero įveikimas, kultūros bei žmonių pažinimas. Pirmaisiais mėnesiais buvo sunku įsilieti į socialinį gyvenimą, kurį kiek apribojo kalbos barjeras. Nors patys norvegai yra labai malonūs ir paslaugūs.“

Slaugytoja Giedrė taip pat pripažįsta, kad paprasta nebuvo: „Tikrai lengva nebuvo. Bet, kai yra noras, yra šimtai galimybių išmokti. Aš esu pabaigusi slaugos bakalaurą, magistrantūrą, bet niekur šitiek daug nesimokiau. Užtat šiandien galiu pasakyti, kad išmokti tikrai įmanoma.“

Nuoširdi koordinatorių pagalba

Giedrė, viena iš trijų pirmųjų slaugytojų, išvykusių į Norvegiją per „Centric Care Lietuva“ įmonę, prisimena, kad vos nuvykus į Norvegiją, pasitiko įmonės vadovas Paulius Samoška. „Kai nuskridome, jis pats mus pasitiko, nuvežė į vietą, kur gyvensime, parodė, kuriuose slaugos namuose dirbsime. Ir, jeigu kildavo bet kokių klausimų, sulaukdavome visokeriopos pagalbos. Pirmiausia, iš įmonės vadovo, lietuvių, o vėliau jau bendraudavome su norvegų koordinatoriais. Jie labai geranoriškai ir nuoširdžiai viską paaiškina“, – teigia Giedrė.

„Centric Care AS“ labai padėjo, ypač pradžioje. Jie suteikia visą reikiamą informaciją – kur reikia važiuoti, kokius dokumentus susitvarkyti, suteikia apgyvendinimą bei nuolatos palaiko ryšius ir skatina bendradarbiavimą, siūlo pagalbą“, – pritaria P.Smaliukas.

Skirtumai nustebino

Slaugytoja Giedrė juokiasi, kad nuvykusi į Norvegiją, pasijautė tarytum sulėtintame filme: „Ten visiškai nėra streso, skubėjimo. Jaučiausi tarsi sulėtintame filme. Kolegos sakydavo: „Giedre, nusiramink. Tai nėra skubu, nereikia visko padaryti dabar. Daryk, kai turėsi laiko.“ O man norėdavosi viską atlikti kuo greičiau. Bet dabar jau pripratau.“ Ji pasakoja, kad iš pradžių stebino nuoširdus žmogiškas medicinos įstaigos vadovų ir kolegų rūpestis, klausimai, ar viskas yra gerai.

Moteriai antrina P.Smaliukas, kurio teigimu, nesvarbu ar esi norvegas ar užsienietis – jeigu stengiesi, dirbsi, ankščiau ar vėliau tave pastebės.

Pašnekovai sutinka, kad norvegiškose medicinos įstaigose skiriasi darbo krūvis – vienam slaugytojui tenka mažiau pacientų, galima spėti atsipūsti nuo darbo. Tačiau jie pastebi, kad slaugytojui tenka didesnė atsakomybė – jie ne tik kartu su gydytoju vizituoja pacientus, tačiau ir patys sprendžia dėl gydymo metodų. Todėl slaugytojai turi būti ypač kompetentingi ir patyrę.

Ateitis – susijusi su Norvegija

P.Smaliukas pasakoja, kad savo karjerą pradėjo dar vidurinėje mokykloje dirbdamas slaugytojo padėjėju: „4 metus dirbau slaugytojo padėjėju kardiochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, o vėliau, baigęs bendrosios praktikos studijas Vilniaus kolegijoje, pradėjau dirbti kaip reanimacijos ir intensyvios terapijos slaugytojas tame pačiame skyriuje. Tuo pat metu baigiau reanimacijos ir intensyvios terapijos specializacijos kursus.“ Vaikinas džiaugiasi, kad 2015 metais kolegų buvo išrinktas Santariškių klinikų „Metų atradimo“ nominacijos laimėtoju.

Anot P.Smaliuko, jis jau rudenį planuoja išlaikyti Bergeno testą ir kitais metais Norvegijoje stos studijuoti anesteziologijos magistrą. Vaikino siekis: po 3 ar 4 metų dirbti ekstremalesnėmis sąlygomis, sraigtasparnio komandoje.

Tuo tarpu slaugytoja Giedrė įsitikinusi, kad dar bent kelis metus toliau sėkmingai darbuosis per „Centric Care AS“ įmonę. Ji teigia, kad jau po metų darbo įmonės atstovai siūlė persikelti dirbti į ligoninę Osle ir pripažįsta, kad karjeros galimybių yra nemažai. Tačiau juokiasi, kad prie širdies – ramesnis darbas. „Aš kelis kartus gavau pastovaus darbo pasiūlymą, tačiau noriu reguliariai grįžti į Lietuvą pas artimuosius. Be to, gyvenu ir skraidau nemokamai – mane tai tenkina ir kol kas nesiruošiu nieko keisti“, – tvirtina Giedrė.

„Centric Care Lietuva“ gegužės mėnesį bendrosios praktikos slaugytojus, besidominčius slaugytojo darbu Norvegijoje, kviečia į susitikimą Kaune. Jo metu įmonės atstovai žada atsakyti į visus dominančius klausimus apie darbo sąlygas svečioje šalyje.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/pranesimai/norvegu-kalba-tiesia-tiltus-i-ateiti-231-963432?c=verslas

Plačiau